Psalmynas 58

₂Argi iš tikrųjų, galingieji,

jūs nusprendžiate, kas teisu?

Argi sąžiningai teisiate žmones?

₃Ne! Širdyje sumanote, kas nedora,

rankomis dalijate smurtą žemėje.

₄Nuo pat kūdikystės nedorėliai neištikimi,

nuo pat gimimo dienos išklysta iš kelio ir meluoja.

₅Jų nuodai – kaip nuodai gyvačių,

kaip kurčios, ausis užsikimšusios angies,

₆kuri nebegirdi kerėtojų balso

ar įgudusio gyvačių žavėtojo kerų.

₇Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje;

VIEŠPATIE, išrauk liūtams iltis!

₈Teišnyksta jie lyg senkantis vanduo;

įtempus jiems lanką, teatbunka jų strėlės.

₉Tebūna jie lyg sraigė, supliūkštanti purve,

lyg negyvas gimęs, saulės niekada nematęs kūdikis.

₁₀Nelauktai lyg erškėčių krūmą ar usnis

tenusiaubia juos viesulas.

₁₁Teisieji džiaugsis, matydami pelnytą bausmę;

jie mazgosis kojas nedorėlių krauju.

₁₂Žmonės sakys: „Tai atlygis teisiesiems;

iš tikrųjų yra Dievas, kuris teisia žemę!“